Mi amigo no encontró lo que buscaba, y según yo llegué a presumir, consistió en que no buscaba nada, que es precisamente lo mismo que a otros muchos les acontece. Algunas madres, sí, buscaban a sus hijas, y algunos maridos a sus mujeres, pero ni una sola hija buscaba a su madre, ni una sola mujer a su marido. Acaso—decían,—se habrán quedado dormidas entre la confusión en alguna pieza... Es posible—decía yo para mí,—pero no es probable.
Una máscara vino disparada hacia mí.
—¿Eres tú?—me preguntó misteriosamente.
—Yo soy—le respondí seguro de no mentir.
—Conocí el dominó; pero esta noche es imposible; Paquita está ahí; mas el marido se ha empeñado en venir; no sabemos por dónde diantres ha encontrado billetes. ¡Lástima grande! ¡mira tú qué ocasión! Te hemos visto, y no atreviéndose a hablarte ella misma, me envía para decirte que mañana sin falta os veréis en la Sartén... Dominó encarnado y lazos blancos...
—Bien.
—¿Estás?
—No faltaré.
—¿Y tu mujer, hombre?—le decía a un ente rarísimo que se había vestido todo de cuernecitos de abundancia, un dominó negro que llevaba otro igual del brazo.
—Durmiendo estará ahora; por más que he hecho, no he podido decidirla a que venga; no hay otra más enemiga de diversiones.
—Así descansas tú en su virtud; ¿piensas estar aquí toda la noche?
—No, hasta las cuatro.
—Haces bien.
En esto se había alejado el de los cuernecillos, y entreoí estas palabras:
—Nada ha sospechado.
—¿Cómo era posible? Si salí una hora después que él...
—¿A las cuatro ha dicho?
—Sí.
—Tenemos tiempo. ¿Estás segura de la criada?
—No hay cuidado alguno, porque...
Una oleada cortó el hilo de mi curiosidad; las demás palabras del diálogo se confundieron con las repetidas voces de: ¿me conoces? te conozco, etcétera, etc.
¿Pues no parecía estrella mía haber traído esta noche un dominó igual al de todos los amantes, más feliz, por cierto, que Quevedo, que se parecía de noche a cuantos esperaban para pegarles?
—¡Chis! ¡chis! Por fin te encontré—me dijo otra máscara esbelta, asiéndome del brazo, y con su voz tierna y agitada por la esperanza satisfecha. ¿Hace mucho que me buscabas?
—No por cierto, porque no esperaba encontrarte. | Mano draugas nerado, ko ieškojo, manau, nieko iš tikro jis net ir neieškojo, kaip kad nutinka daugeliui. Kai kurios motinos, tiesa, ieškojo savo dukrų, ir kai kurie vyrai - savo žmonų, bet nei viena dukra neieškojo savo motinos, nei viena žmona - savo vyro. - Nejaugi, - sakė, - taip ir užmigo kaukių sumaištyje? Galbut, - tariau sau, - bet sunku patikėt. Priešais mane iššoko viena kaukė. - Tai tu? - paslaptingai pasiteiravo. - Aš, - atsakiau, tikras, kad nemeluoju. - Pažinau kaukę, bet šianakt neįmanoma; Pakita yra čia, be to, ir vyras užsigeidė atvykti. Nežinom, po galais, kur rado bilietus. Labai gaila! Pažiūrėk, koks netikėtumas! Tave pamatėm, ir, nedrįsdama pati tavęs užkalbinti, mane siunčia pasakyti, jog rytoj tikrai susitiksite "Sartén". Raudona kaukė, balti kaspinėliai. - Gerai. - Būsi? - Būsiu. - O tavo žmona, žmogau? - pasiteiravo keisto sutvėrimo, persirengusio tikru velniūkščiu su juoda kauke ir dar lygiai tokia pat kaip jis įsikibusią į jo parankę. - Tokiu laiku turėtų miegot. Po didžiulių pastangų, negalėjau prikalbinti, kad ateitų. Didesnės priešės pramogoms už ją nėra. - Taip pailsėsi, vardan jos gerovės. Planuoji čia būti visą naktį? - Ne, iki keturių. - Gerai darai. Kai velniūkštis pasitraukė, išgirdau žodžius: - Nieko neįtarė? - Kaip tai galėjo nutikti? Jei išėjau visa valanda vėliau kaip tik po to, kai jis išėjo. - Sakė iki keturių? - Taip. - Turim laiko. Pasitiki tarnaite? - Jokio saugumo nėra, nes... Minios banga nukirpo mano smalsumo gijas. Likę pokalbio žodžiai susipynė su pasikartojančiais balsais: tu mane pažįsti? / aš tave pažįstu? Ir taip toliau. Ir t.t. Argi ne laimingoji žvaigždė mane čia atvedė su lygiai tokia pat kauke kaip ir kitų meilužių; toks laimingas, beje, kaip Kevedas, kuris naktimis pasirodydavo visiems tiems, kurie laukdavo peštynių. - Ei, ei, pagaliau tave radau, - kreipėsi į mane kita kaukė, įsikibdama man į parankę, žemišku ir pakylėtu iš laimės ir susijaudinimo balsu. - Ar ilgai manęs ieškojai? - Tiesa sakant ne, nes nesitikėjau tave rasti. |